Knygos

ACHTUNG ACHTUNG ATTENTION!

2014 08 21

Kaip gyvenime įprasta ieškoti naujų vėjų ir galimybių taip ir KnygosGuru iškeliauja laimės ieškoti ir puslapį perkelia į www.valiuke.lt

Visa informacija jau perkelta. Niekas pakeliui nepamesta. Nors kraustymaisi niekada nebūna komfortabilūs ir paprasti, naujame puslapyje daugiau galimybių, mane galės sekti, laikinti ir daugiau skaitytojų matyti. (o tai yra slaptas mano tikslas)

Tai jei Tu, mano mielas skaitytojau, sugebėjai mane netyčia surasti interneto tyruose ir dar grįžai porą kartų paskaityti, nuoširdžiai kviečiu į www.valiuke.lt

Lauksiu visų ir atsiveskit draugų! 

                                                                                   keep-calm-we-will-meet-soon.png



Markus Orths "Kambarinė"
 

Data2014.08.17

 

Vertinimas: 3/5 Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)


kambarine.jpg


KnygosGuru sako:  Pusryčių knygelė. Kodėl? Dėl to, kad tik plius minus 80 puslapių, todėl, kol užkandžiauji kruasanu ir gardžiuojies kava, perskaitai ir knygą.

 

Dažniausiai mano nuomonė išsiskiria iš daugumos nuomonių ir oj tikrai ne, kad čia labai džiaugčiausi savim ir pabrėžčiau savo kokį tai individualumą, kur kas dažniau pagalvoju ar man tikrai viskas gerai. Kai skaičiau atsiliepimus apie knygą buvo daug kritikos, iš ties radau tik vieną teigiamą atsiliepimą, todėl pamąsčiau, kad jei vienam patiko gal ir man patiks. Tai gi knyga patinka jau dviem žmonėms.

 

Toji kambarinė kažkoks ateivis mūsų „normaliam“ pasaulyje, vakarus leidžia po viešbučio gyventojų lovom, žiūri ką jie veikia, o jie veikia daug - ginčijasi, planuoja gyvenimą ir ateitį, knarkia, mylisi. Aišku, kad jos psichika ne visai tvarkoje, ji vaikšto pas psichiatrą ir t.t, bet man buvo kažkuo artima. Ne sielos dvynė, bet ir man atrodo, kad kitų gyvenimai tokie turiningi, prasmingi, kad norėtųsi pagyvent ne savo kasdienybėje.

 

Aš išties suprantu tuos ne kokius atsiliepimus, nes gamtos surėdyta, kad kitokius reikia mušt ir geriausiai užmušt. Ne visi gali būt laimingi sudėliotam gyvenime, sterilioje tvarkoje, todėl tikėtina, jei linkęs esi į apmąstymus apie būtį ir buitį, tai skaityt šią knygą galima, visiems kitiems tik tam, kad parašytų komentarą – „nesąmonė, nusivyliau“.

 

Melancholiška knyga – melancholikams.


Oficiali versija: Lin Capatek dirba viešbučio Edenas kambarine. Lin ne šiaip sau valo. Ji valo labai rūpestingai. Mergina vis ilgiau užtrunka kambariuose, pakerėta to, ką ten mato ir randa. Rašteliai, knygos, higienos reikmenų krepšeliai, vaistai. Iš pradžių Lin elgiasi atsargiai, tačiau vėliau vis labiau įsidrąsina, net suįžūlėja - ne tik uostinėja svetimus drabužius, bet ir matuojasi. Ji nori priartėti prie kitų žmonių, bandyti prisiliesti prie jų gyvenimo. Kiekvieną antradienį lenda po viena iš viešbučio lovų ir klausosi, kas vyksta virš jos. Lin siekia būti greta žmonių ir kartu likti nematoma.

 

„Kambarinė" - ryškus keistos merginos portretas. Tai intymi istorija į obsesijas linkusios, ieškančios moters, trokštančios sužinoti, kaip pavyksta žmonėms tai, kas jai šitaip sunkiai sekasi, t.y. gyventi

Knyga: nuosava

Puslapių skaičius :80




John Green "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos"
 

Data2014.08.15

 

Vertinimas: 4/5 Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)


zva.jpg


KnygosGuru sako:  Džiugu, kad kartais paskaitau knygą nenusileidusiais šlovės spinduliais, kai dar nesijaučia naftalino tvaikas. Visai neseniai parodytas filmas pagal šią knygą, kurio aš nemačiau.

 

Kaip anotacija ir sako, siužetas apie paauglių vežininkų gyvenimą. Gerai, kad nėra gilinimosi į medicininių procedūrų ypatumus. Knyga pasižymi ironišku požiūriu į sergančių kasdienybę, savitarpio pagalbos grupes. Natūralu, kad skaitant pagalvojau kokios niekingos mano problemos, ten kažkas darbe negerai, kažkur kažkas ne taip pasakė, ar eurą įveda, ar vėl kokia pseudo bėda. Aišku visos tos vėžininkų problemos jau nagrinėtos tūkstantį ir vieną kartą, kaip sunku artimiesiems, ligoninių vargai. Skaitant susimąsčiau, kad pirmiausiai nei liga, pakeičia susirgusio gyvenimą, pirmiausiai pakeičia aplinkiniai žmonės su paguoda, gailesčiu arba pasakymu, kad viskas bus gerai, kai skaičiuoji paskutines valandas, nes sakyt kažką gi reikia, todėl man  labiausiai patiko, kaip tiksliai pavaizduotas komiškai juokingas žmonių elgesys ligonių atžvilgiu.

 

Pasakyt, kad verkiau skaitydama, tikrai ne. Knyga pakankamai sunkaus siužeto, bet į visišką ašarų pakalne nepavirsta. Galima drąsiai duot paskaityt kokiam jaunuoliui, kuriam iphone neturėjimas didžiausia tragedija. 


Oficiali versija: Šešiolikmetės Heizelės ir septyniolikmečio Ogasto meilės istorija, papasakota pačios Heizelės. Jiedu susipažino sunkiomis ligomis sergančių vaikų Tarpusavio paramos grupėje. Jaunuoliai turi daug svajonių, tačiau liga (o gal žvaigždės) patvarko savaip. Per trumpą kartu jiems skirtą laiką abu ieško ir randa atsakymus į begalę klausimų apie gyvenimą ir mirtį.

 

Šis pasakojimas – nepertraukiamas juoko pro ašaras pliūpsnis, persmelktas neįtikimai skaidrios ir guodžiančios šviesos.

Knyga: skolinta

Puslapių skaičius :272





Rebecca Skloot "Nemirtingas Henrietos Laks gyvenimas"

 

Data2014.08.15

 

Vertinimas: 4/5 Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)


nemirtingas.jpg


KnygosGuru sako:  Pirmą kartą susidūriau su problema, kad perskaičiau gerą knygą, bet to gerumo nemoku perteikti. Gal dėl to, kad retai skaitau mokslinio – grožinio turinio temomis, sunku kažkaip išskirti realius faktus ir tą jausminę sferą, nes viskas tapatu. Esmė apie juodaodę, kuri maždaug 1950 suserga gimdos vėžiu, ją gydo, gydo ir nugydo. Miršta moteris, bet daktarai paėmę jos audinių padaro perversmą medicinoje, ląstelės nuolat atsinaujina, su jomis tiria vėžius, aids, skiepus, siunčia į kosmosą ir t.t. Visi faktai ir asmenybės tikros, nėra jokių savų interpretacijų. Knyga kelia klausimus, kur riba, tarp pacientų teisių ar galima naudoti audinius medicinos tikslams be jų įsikišimo ir kada tas įsikišimas trukdytų visai medicinos pažangai ir mes būtumėm visiškam akmens amžiuje. Aišku dar pagvildena temą - juodukų engimas. Šiaip paskaitai ir atrodo, kad aprašo ne 60 metų senumo įvykius, o neandartaliečių laikus. Medicina taip pat yra verslas, todėl kažkas susikrovė milijonus iš ląstelių perpardavimo, o mirusios pacientės artimieji, kurios ląstelės įvykdė revoliuciją medicinoje, negalėjo susimokėti už elementarias medicinines paslaugas.

 

Skaičiau ir vietomis buvau gydytojų pusėje, vietomis artimųjų. Šiaip knyga naudinga išprusimui ir gal kada sužibėsiu, kai manęs paklaus kas yra HeLa ląstelės.


Oficiali versija: Tai tikrus įvykius pasakojantis romanas apie moterį, kuri sirgo vėžiu, o medicinos pramonė tuo naudojosi be jos žinios. Knygos autorė veda į nepaprastą kelionę, prasidedančią 1950 metais ligoninės palatoje ir besibaigiančią šiandienos Rytų Baltimorėje, kur gyvena Henrietos vaikai ir anūkai. Tai mokslinės literatūros knyga.

 

Joje nėra išgalvotų įvykių ar veikėjų, vardai nepakeisti. Knyga žavi mokslinių atradimų grožiu ir drama, jų pasekmėmis vienam žmogui ir visai žmonijai. Neturtingos juodaodės tabako augintojos ląstelės, paimtos be jos žinios 1951 m., pasitarnavo medicinai kuriant vakciną nuo poliomielito, klonavimui, genų tyrimams... Henrietos ląstelės perkamos ir parduodamos milijardais, bet apie ją pačią iki šiol beveik nieko nežinoma, o jos šeima neišgali turėti sveikatos draudimo.

 

Šis puikus New York Times bestseleris pasakoja jaudinančią istoriją apie etinių, rasinių ir medicininių nuostatų sankirtą, mokslinius atradimus ir gydymą maldomis, ir apie dukrą gluminančius klausimus, susijusius su motina, kurios ji nepažinojo.

Knyga: nuosava

Puslapių skaičius :344





Alice Hoffman "Trečiasis angelas"

 

Data2014.08.05

 

Vertinimas: 4/5 Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)


angel.jpg


KnygosGuru sako:  Kaip gyvenime būna ir pasitaiko atsidurti netinkamu metu, netinkamoje vietoje, taip ir aš pačiupau savaitgaliui pliaže ne tą knygą. Ši knyga reikalauja skirti jai laiko, jos pajaust nesigaus jei skaitysit kalbėdami su namiškiais, rašydami sms draugams ar žiūrėdami filmą.


Knygą sudaro trys dramatiškos istorijos. Nėra per daug hiperbolizavimo  ar  persunkto dramatizmo, esmę išlaiko netikėti posūkiai ir kaip veikėjai išgyvena likimo išdaigas. Nemėgstu atpasakoti siužeto, todėl tikrai neanalizuosiu kas buvo, tiesiog centre knaisiojimasis po žmogaus psichologiją, elgesį ir socialinius ryšius. Stiprioji pusė – netikėtumas.

 

Idealus variantas, kas mėgsta skaityti apie „rimtus dalykus“, bet neturi daug laiko skaitymui, nes knyga nestora ir suskaitoma per porą vakarų.

 

Man patiko lakoniškas rašymo stilius, taip pat nebuvo pirmoko pamokslo „ gyvenimas nuostabus džiaukitės“ tiesiog arba pajauti mintį, arba ne. O gal kiekvienas atras vis kitų dalykų.

 

Gražus akcentas apie trečią angelą, kad yra gyvybės ir mirties angelai, ir yra treti, gyvenantys tarp mūsų, kuriems galbūt reikia pagalbos ir supratimo.

Todėl aš reguliariai ir apsidairau kas aplinkui darosi, gal koks angelas aplinkui.


Oficiali versija: Meilė būna gera ir bloga. Kai kada meilė padeda žmogui pakilti virš savo silpnybių, o kartais beviltiškai užgriūva tada, kai mažiausiai jos nori ar lauki.

Neįtikėtinai įdomus, užburiantis pasakojimas apie trijų moterų meilę trim vyrams, kurie nebuvo joms skirti. Kietakaktė Madlina Heler beviltiškai susižavi sesers sužadėtiniu... Frida Luis, kaimo gydytojo duktė, pabėga iš namų ir tampa nenusisekusios roko žvaigždės mūza... O gražuolė Brina Evans verčiama ištekėti, nors tebemyli savo vyrą, su kuriuo susituokė slapčiomis. Romano centre – Liusė Grin, kaltinanti save dėl tragedijos, kurios liudytoja tapo vos dvylikos metų.

Knyga: nuosava

Puslapių skaičius :264





Anželika Liauškaitė "Nukarūnuoti karaliai"

 

Data2014.07.30

 

Vertinimas: 3/5 Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)


cdb_9786094035562---Nukarūnuoti-karaliai_p1.jpg


KnygosGuru sakoDviprasmiška nuotaika. Tiesų tiesa, kad lietuvių autorių knygų aš privengiu, kažkiek dėl to kalta yra ir išankstinė nuomonė ir įpročiai. Kadangi visiškai nenoriu būti kvailai principinga, susidomėjus anotacija,  ignoravau autorės tautybę.


Kas gerai: gerai, kad siužetas vyksta Edinburgas – Londonas – Vilnius ir Klaipėda, tai nenarpliojama kaimo paskalos ir bobučių memuarai. Įsipina daug vyrų su užsienietiškais vardais ir skaitosi viskas gana normaliai. Jauna mergina – moteris, ieško meilės, vyniojasi į lovas ir graužia save, o po to sugalvoja, kad neverta graužtis, nes gyvena kartą yra labai sexy ir toliau vyniojasi į lovas. Finale pasinaudojus kompromatu gauna keliasdešimt tūkstančių svarų, grįžta namolio ir taškosi pinigais. Jei reikėtų spėt kokios tautybės moters elgesys, manau iš trijų spėjimų pataikyčiau nesunkiai – lietuvė.


Kas negerai: nėra intrigos. Savigrauža, patalai, savigrauža vėl. Skaitai ir tarsi nelauki nieko. Kiekviena moteris, kuriai patrauklūs vyrai, tikėtina, kad turėjo savo karalių, kuris pasirodė varlius ir jį nukarūnavo. Yra ir tokių, kurios pamatė, kad varlius, gavo į akį, o tą karūną dar labiau priviniojo izoliacine juosta. Taip norėtųsi, kad ta įskaudinta  moteris ar knygoj, ar gyvenime, išliktų ori ir pati su karūna išeitų. Vis arba rauda, arba žemiau žemės puola. Apmaudu , kad taip dažnai, ko ne visada, moters gyvenimas tiesiogiai proporcingas nuo to, koks vyras šalia. Erzino veikėjos praeities portretas, kažkoks kukli kekšytė ir dar moksliukė. Nežinau, aš tokių nepažįstu. Būna arba kekšytė arba kukli moksliukė. Gal mano pažinčių ratas siauras. O labiausiai pribaigė pabaiga, prancūzas, karieta, užrištos akys, piršlybos ir meilė iki koktumo. Įdomiausia, kad jai kažkaip ne itin tas prancūzas rūpėjo. Ir dar aišku turčius prancūzas, gal todėl ir susidėliojo visi taškai ant i. 


Iš tiesų  nėra blogai, bet man asmeniškai knygoje buvo per daug muilo operos ir savigraužos. Ko ne, kaip pastorius tarsiu, bet jei pati nemokėsi būt karalienė tai ir karaliaus nesurasi.


Oficiali versija: Nukarūnuoti karaliai – tai intriguojanti, atvira ir jaudinanti Elžbietos išpažintis. Nelaiminga pirmoji meilė giliai įsirėžia į žavios ir geidulingos merginos širdį. Elžbieta bėga nuo savo karaliaus į kitą miestą, į kitą šalį, į kitą glėbį, į kitą lovą, kol galiausiai supranta, jog neišsilaisvins iš jo prisiminimo, jei pirmiausia nepažins savo sielos ir kūno. Ar po kūniškų paklydimų ir spontaniškų vienos nakties nuotykių jai pavyks išsivaduoti iš praeities? Ar atsiras vyras, kuriam Elžbieta taps karaliene?

Knyga: nuosava

Puslapių skaičius :512



Jodi Picoult "Salemo raganos"

 

Data2014.07.24

 

Vertinimas: 5/5 Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)


Clipboard01gerassal.jpg


KnygosGuru sako:Kai pirmą kartą pamačiau knygą sudomino pavadinimas ir pirmiausiai pagalvojau ar vėl bus kažkoks skiedalas, a la vampyrai ir demonai, ar kažkas sugebės į realų pasaulį įpinti subtilios ir elegantiškos mistikos, kad nesijaustum, jog skaitai trylikamečių skaitalą. Man patiko viskas: tempas, istorija, charakteriai, kurie nebuvo super geri arba super blogi, o pabaigos vingis taip nustebino, kad vos nenukritau nuo sofos. Čia būta ir detektyvo, todėl saldžios meilės istorijos, su mėtymaisis ir vaikymaisis nesulauksit. Detalizuot ir atskleist visas kortas visiškai čia nenoriu, nes atimčiau intrigą ir įdomumą skaityti. Tiesa, pradžioje buvo gan sunku susivokt, kur kuris veikėjas, siužetas kinta greit, bet susidėjus pagrindinius veikėjus į galvą, jau pajunti kaifą. Kartą atsikėlus į darbą pagalvojau, kaip būtų faina, kad galėčiau vietoj barbenimo klaviatūra, užsikaisti gardžios kavos ir saulei būdinant svietą, skaityti.

Perskaičiau pirmą J.Picoult knygą ir supratau, kodėl jos knygų pilni knygynai, nes jos turbūt geros.  (pagal vieną perskaitytą nenoriu ditirambų skirt). Visai norėčiau paskaityt daugiau ir jei pas ką yra užkritusių už radiatoriaus šios autorės knygų – perleiskit į mano biblioteką. 


Oficiali versija: Džekas Sent Braidas kadaise buvo mylimas privačios mergaičių mokyklos mokytojas ir futbolo treneris. Tačiau kai viena įsimylėjusi moksleivė apkaltino jį seksualiniu priekabiavimu, jis buvo nuteistas ir pateko į kalėjimą.

Atlikęs bausmę, Džekas bando pradėti gyvenimą iš naujo. Jis atklysta į nedidelį Salem Folso miestelį ir įsidarbina užkandinėje. Jos šeimininkę Adą Pibodi taip pat persekioja praeities vaiduokliai. Pamažu tarp Džeko ir Ados atsiranda pasitikėjimas ir ima megztis jausmai.

Tačiau kaip tik tada keturios nuobodžiaujančios ir slapta raganaujančios paauglės iš turtingų šeimų dar kartą pasikėsina į Džeko laimę. Norėdamos papramogauti ir nukreipti visų dėmesį nuo savo nelabai gerų darbelių, merginos paskleidžia apie Džeką niekingas paskalas.

Melagystės sudrebina miestelį. Prasideda tikra raganų medžioklė. Džeką pasiveja praeitis.

Jam teks dar kartą stoti prieš teismą ir bandyti apginti savo nekaltumą. O daugybės klausimų kamuojama Ada bus priversta pažvelgti į savo pačios širdį, į tamsias Džeko paslaptis ir ieškoti įkalčių, kurie pasmerktų arba išgelbėtų vyrą, kurį ji jau spėjo pamilti...

Knyga: nuosava

Puslapių skaičius :488





Kerstin Thorvall "Signė - Albertei"

 

Data2014.07.13

 

Vertinimas: 3/5 Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)


sig.jpg


KnygosGuru sako:Truputėlį liūdesys, bet ne tas gerasis, kai baigi skaityt trilogiją su kuria susigyvenai ir reikia atsisveikinti. Šį kartą toks nusivylimo liūdesys, nes paskutinė dalis tokia ne per labiausiai vykusi, klausimas kokiu tikslu buvo rašoma.

 

Pirmiausiai knyga labai vizualiai skiriasi, nuo ankstesnių dalių, nes keitėsi leidykla. Tačiau tai smulkmena. Pasikeitė visas rašymo stilius. Istorija pasakojama pirmu asmeniu (ankstesnėse dalyse III asmuo). Tai gi visas veiksmas iš Signės pasaulėžiūros. Turėtų būti įdomu, nes visi įvykiai tarsi atsiskleidžia kitoje šviesoje, bet gera tik mintis. Kadangi labai daug minties šuolių ir psichinių svaičiojimų, nes Signei būdingi tėvo psichinės ligos simptomai, tai siužeto linija pilna daug nesuvokiamo logika elgesio. Man pritrūko gilesnio ir išsamesnio žvilgsnio į Signės ir mamos santykį. Motina pirmoje ir antroje dalyje buvo svarbiausia, o čia prapuolė ir liko tik užuomina/aplinkybė. Truputėlis sekso, neištikimybės, bet daugiausiai tai paranojos ir mirties baimės. 

 

Šiaip tai knyga apie sudėtingą, į psichozes linkusios, moters gyvenimą, aktuali darbo, šeimos ir pareigų pasiskirstymo tema, bet kai neskaitydavau keletą dienų, visai nepasiilgdavau veikėjų, o tai parodo, kad tikrai nestebuklingas istorijos užbaigimas, kartais net slėgdavo visa ta istorija.   



Oficiali versija:Knygos herojė Signė aplinkinių akimis – ypač talentinga karjeros moteris, vis dėlto nėra nei gera žmona, nei rūpestinga motina. Išgyvendama dvasios dramą ji patiki didžiausias paslaptis vienintelei draugei Albertei. Jos viena kitai atveria slapčiausius sielos slėpinius, prisipažįsta tai, apie ką kartais net pačios baiminasi pagalvoti. Abi skinasi kelią prieš vėją, siekia įgyvendinti savo svajones ir prigimties šauksmą.

Kerstin Thorvall meniškai atskleidžia vidinę moters dramą, svajonės raidą realybėje, pasitelkia psichologinį vaizdavimo būdą, drastiškai ironišką pasakojimą ir prikausto skaitytoją.

Knyga: nuosava

Puslapių skaičius : 364





Kerstin Thorvall "Nerimo šešėly"

 

Data2014.07.02

 

Vertinimas: 4/5 Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)


neri.jpg


KnygosGuru sako:Na va jau ir II trilogijos knyga perskaityta. Esminiai skirtumai tokie, kad I dalis buvo kupina sparčių pasikeitimų, daugiau veiksmo. II dalis tęsė pasakojimą kaip lieka motina našlė su vaiku. Puikiai atskleista kaip keičiasi kartos, kaip sunku suprasti vieniems kitus, nėra „blogiečių“ nėra ir „geriečių“ tik skirtingas laikotarpis, prieštaringos asmenybės, konservatyvumas prieš inovatyvumą. Karo momentas labai simboliškas ir nedramatizuotas. Man patinka, kad autorė rašydama nesimėto ir palieka netikėtumo momentą, kai atrodo viskas čia aišku, pora sakinių ir totalus perversmas. Kiek ištęstas pasiruošimas laidotuvėms, o pabaigoje itin staigiai peršoka dešimtmetį ko ne, tai tas erzino šiek tiek. Nebėra seksualinių dramų, bet labai gerai išryškinta kaip moteris, kuriai seksas tolygu prievarta ir didžiausia gėda susiduria su dukros seksualine laisve ir nesigėdijimu. Reikia turėti omenyje, kad veiksmas 1940, o ne dabar kai pradinukai ant bananų prezervatyvus mauna.

 

Ką aš galiu pasakyti daugiau, kad visų pirma reikia subręsti šitoms knygoms, todėl ne veltui jos pas mane neliestos pragulėjo porą metų. Manau, kad tuo metu jei būtų skaitytos, būtų pamirštos ir pakrikštytos nuobodų knygomis. Labai tikiuosi, kad nuoboda nevirtau ir  greitu metu nevirsiu.

 

Liko man III dalis, kurios nekantrauju pradėt skaityt ir sužinot kaip susistygavo gyvenimai. Jaučiu bus liūdesys kai baigsis, nes tapo jau ko ne šeima man ta Signė ir jos mama Hilma. 



Oficiali versija:Aplinkinių akimis Signė - ypač talentinga karjeros moteris, tačiau ji nėra nei gera žmona, nei rūpestinga motina. Išgyvendama dvasios dramą Signė patiki ją savo vienintelei draugei, romano herojai Albertei. Jos viena kitai patiki slapčiausius sielos slėpinius. Abi skinasi kelią prieš vėją, siekdamos įgyvendinti savo prigimties pašaukimą. Kerstin Thorvall atskleidžia moters vidinę dramą, svajonės raidą nenumanomoje realybėje, pasitelkdama psichologinį vaizdavimo būdą bei drastiškai ironišką pasakojimą. Romano „Signės istorija“ trilogija („Jaunystės atabradai“, „Nerimo šešėly“, „Nuo Signės - Albertei“), kurioje atsiskleidžia trijų moterų kartų patirtis, laikoma švedų šiuolaikinio feministinio romano pradžia.

Knyga: nuosava

Puslapių skaičius : 320





Kerstin Thorvall "Jaunystės atabradai: Signės istorija
"

 

Data2014.06.25

 

Vertinimas: 5/5 Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)


sjs.jpg


KnygosGuru sakoNa ką paburbėjus dėl trilogijų, pradėjau skaityt trilogiją . Pradžioje buvau ne juokais išsigandus nes kai siužetas sukasi ties 1900 metais, aš nejučia imu snausti,viskas dažniausiai man labai svetima.

 

Tačiau šį kartą visai su kitu įspūdžiu baigiau skaityti. Visų pirma mažai yra vietovių aprašymų, langinių, durų staktų, vaizdų pro langą, o tai neapsunkina siužeto. Tai gi nors pradžia gana paini ir dar nežinai ko tikėtis, tai ir įsijautimas toks sąlyginis.

 

Jauna išsilavinus panelė yra ištekinama už iš pirmo įspūdžio puikaus vyro, kuris serga sunkia psichine liga. Atsižvelgiant, kad to meto seksualinis gyvenimas buvo apipintas mitų ir legendų, o mergelė kukli iki negalėjimo, jis ją prievartaudavo nakčia, vėliau ir savo dukrą prievartaudavo. Nors seksas aprašomas ganėtinai kukliai ir skurdžiais žodžiais, pasibaisėjimą sukelia ne ką mažesnį, nes viskas taip tikroviška. Moteris jaučia gėdą ir viena lieka su savo bėdomis. Skaičiau ir vis galvojau dievaž, kaip viskas pasikeitę nuo šių laikų. Pranašauju, kad ateities kartos jau nebesupras, kas yra santūrumo sąvoka. Aišku aš nešlovinu to laikmečio, kai žodžiai moteris ir vergas buvo sinonimai. Visgi labai gerai yra paskaityti knygą visiškai kitokią nei, kad dabar įprasta apie butaforines bėdeles, kaip aš nerandu savęs ir kokie visi žiaurūs, niekas manęs nemyli. Verčia susimąstyti ar išties, kad chanel rankinė nekaba spintoj, o ant kaklo ne perlai, yra didžiausia problema. Nesiplėsiu su pamokslu apie vartotojišką visuomenę, tačiau verta pagalvoti ar ne supratingas žmogus šalia yra didžiausia dovana?. Amen.



Oficiali versija:Aplinkinių akimis Signė - ypač talentinga karjeros moteris, tačiau ji nėra nei gera žmona, nei rūpestinga motina. Išgyvendama dvasios dramą Signė patiki ją savo vienintelei draugei, romano herojai Albertei. Jos viena kitai patiki slapčiausius sielos slėpinius. Abi skinasi kelią prieš vėją, siekdamos įgyvendinti savo prigimties pašaukimą. Kerstin Thorvall atskleidžia moters vidinę dramą, svajonės raidą nenumanomoje realybėje, pasitelkdama psichologinį vaizdavimo būdą bei drastiškai ironišką pasakojimą. Romano „Signės istorija“ trilogija („Jaunystės atabradai“, „Nerimo šešėly“, „Nuo Signės - Albertei“), kurioje atsiskleidžia trijų moterų kartų patirtis, laikoma švedų šiuolaikinio feministinio romano pradžia.

Knyga: nuosava

Puslapių skaičius : 328





Sylvia Day “Pasinerk į mane

 

Data2014.06.18

 

Vertinimas: 3/5 Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)


sylvia.jpg


KnygosGuru sako:Pirmiausiai, noriu padėkot žmogui, kuris paskolino man šią knygą ir taip padėjo sutrumpinti pageidavimų sąrašą (kurį netrukus atnaujinsiu).

 

Ilgai nelaukus, dalinuosi savo nuomone. Skaitant knygą jaučiasi plastmasė. Viskas taip netikroviška. Pradedant siužetu ir aplinkybėmis, baigiant pačiais veikėjų charakteriais ir dirbtinai keliamomis dramomis. Kiekvienas nesklandumas išsisprendžia lovoj. Aš nuoširdžiai abejoju ar taip gyvenant galima sukurt normalius santykius. Pažanga, kad Eva dėl kiekvieno žodžio ne pagal ją, nelekia strimgalviais, o nuostabusis Gideonas nebesivaiko, nes tikrai primena niolikinius santykius. Charakteriai perspausti, sekso scenos pasikartojančios. Ir nežinau ar man vienai, bet sekso metu tie visi raportavimai ir kalbėjimai, skaitant erzina. Kaip kokiam protokole vardina, ką darys, kur įkiš ir t.t. Pabaigoje viskas taip skubota, kad akivaizdu, jog autorę buvo ištikusi kūrybinė krizė ir atsipeikėjus stengėsi kuo greičiau užbaigt rašyti. O jeigu taip ir nebuvo, tai dar liūdniau, nes būtent toks įspūdis pabaigus skaityt ir kyla.

 

Dar ko negaliu pakęsti, tai „operatyvaus leidyklų darbo“. Kol išleidžia tęsinius, tai ištinka amnezija. Išnyra siužete veikėjai, kurie turėtų kelti emociją, o realiai galvoji „tai kas gi šitas buvo“. Galėtų būti skelbiamos preliminarios tęsinių datos, nes tarpai tarp tęsinių protu nesuvokiami.

 

Šiaip tai stebuklo nėra, paskaitai ir tiek. Kažko šokiruojančio nėra, aišku, Sylvia Day vienu žingsniu atsiliko nuo E. L. James „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“. Pastaroji, sugebėjo parsiduoti ekranizacijai ir tikėtina taip susižers dar kelis milijonus. Knygų lentynas užplūdus erotinio stiliaus knygomis, jau nieko nebenustebinsi ir taip Sylvia Day atsidūrė garbingoj antroj vietoj, vargu bau ar kažkas panorės ekranizuoti ir jos crossfire seriją. Nors dar nepabaiga, bet skaitant jaučiasi šioks toks išsikvėpimas, ir klausimas ar baigs rašyti kai minia oš „dar dar“ ar tada, kai knygynai degins ir veš į čigonų taborą knygų likučius.



Oficiali versija: Trečioji "Crossfire" serijos dalis. Evos ir Gideono meilė, įsiplieskusi romane Apnuogink mane ir sutvirtėjusi jo tęsinyje Atskleisk mane, patiria vis naujų išbandymų...

 

Tą pačią akimirką, kai pirmą kartą išvydo Gideoną Krosą, Eva pasijuto keistai - tarsi jis būtų turėjęs tai, ko jai visą gyvenimą trūko. Tai, kam negalėjo atsispirti... Mylimieji vienas kito troško lyg tyro oro gurkšnio, jų širdys plakė vienu ritmu. Drauge išgyventi įvykiai ir juos siejančios paslaptys sujungė Evą ir Gideoną nepertraukiamais saitais. Meilė tapo beribė, prasidėjo naujas, netikėtas jų santykių etapas.

 

Šiuo metu Sylvia Day rašo ketvirtą "Crossfire" serijos dalį, kurios su nekantrumu laukia rašytojos gerbėjai visame pasaulyje.

Knyga: paskolinta ir beveik padovanota

Puslapių skaičius : 368





Mark Haddon “Dėmė

 

Data2014.06.08

 

Vertinimas: 2/5 Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)


deme.jpg


KnygosGuru sako: Pagaliau baigiau skaityti! Jau tokia pirminė reakcija, vadinasi aplodismentų bus ne daug. Jei kam įdomu, kodėl nemečiau skaityti, tai šiaip aš nemėgstu mesti įpusėtų darbų.


Na, o dabar apie pačią knygą. Nėra intrigos, o kai jos nėra , nėra motyvacijos skaityti. Atrodo skaitai, lyg ir nieko, bet nejučia galvoji ką veiksi, kur eisi, ką pirksi maximoj, tada tris kartus pažiūri socialinius tinklus, užsikaiti arbatos, vėl skaitai, bet iš tiesų grybauji. Kiek teko peržvelgti blog'ų atsiliepimų apie šį kūrinį, daugeliui pritrūko "kažko". Net sunku rašyti apie ką čia viskas buvo: šeima, santykiai, keistuoliai, melas, meilė, seksas, gėjai,išdavystės. Viskas, kas beprotiškai jautru ir aktualu, bet pateikta be jokios prasmės. Siekis aprašyti sudėtingo charakterio asmenybes - pavyko, bet visas siužetas tai, pakalbėjimas, paverkimai ir susitaikymai su begale dialogų, kurie dažnai beprasmiai. Tikėjausi gyvenimiškos ironijos, kritiško žvilgsnio, bet taip ir pabaigiau knygą, nieko įspūdingo nesulaukus. Pora įdomesnių minčių, bet skaitant labiau laukiau pabaigos, nei kas bus toliau.


Kam ši knyga galėtų būti įdomi? Galėčiau spėti tiems, kas mėgsta giliai knaisiotis analizuojant tarpusavio santykius. Aš tikiu, jog rašytoju gali būt tik išrinktieji, už tai laukiu ką autorius pateiks ir kaip mane nustebins, todėl elementariam tekste perdėtai neieškau kažko, ko galbūt nėra. Be abejo, teko susidurt su žymiai įtaigesniais tekstais, kurių mintys lieka ne tik galvoje, bet ir širdyje.



Oficiali versija: Markas Haddonas (gim. 1962) – anglų romanistas ir poetas. Oksfordo universitete studijavo anglų kalbą ir literatūrą. Nuo 1987 m. M. Haddonas sėkmingai rašo ir iliustruoja knygas vaikams, kurios yra sulaukusios daugybės apdovanojimų. Haddonas yra milžiniško populiarumo sulaukusio romano „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“ autorius. „Dėmė“ yra antroji autoriaus knyga suaugusiems. Dėmė – tai neįprastai atvirai papasakota istorija apie ką tik į pensiją išėjusį, baimių kupiną Džordžą Halą ir jo šeimą: žmoną Džinę, užmezgusią meilės romaną su jo buvusiu kolega Deividu, dukterį Keitę, kuri viena augina mažametį sūnų ir ruošiasi tekėti už Rėjaus, vyro iš žemesnio nei jų šeima visuomenės sluoksnio, ir sūnų Džeimį, gal per vėlai suvokusį, kad iš tikrųjų myli savo vaikiną Tonį. Džordžas įsitikinęs, kad gydytojo diagnozuota egzema ant jo šlaunies yra mirtinas vėžys, todėl bando jį pats pašalinti žirklėmis nė nesusimąstydamas, kokių padarinių šis jo poelgis gali sukelti. Marko Haddono pasakojimo magija – realizmas su nemaža doze patoso ir humoro. Tai neeilinis pasakojimas apie visos šeimos išgyvenimus susiduriant su psichine liga sergančiu artimuoju. „Dėmė“ itin linksma knyga, nors kai ją skaitai, nesi tikras, ar verkti, ar juoktis.

Knyga: nuosava

Puslapių skaičius : 320




Dale Carnegie “Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms

 

Data2014.05.16

 

Vertinimas: 2/5 Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)


mm.jpg


KnygosGuru sako: Kadų kadaise, senais laikais kai nedirbau ir gyvenau žymiai sėslesnį gyvenimą labai daug mąsčiau ir kėliau gyvenimiškosios egzistencijos klausimų "kodėl Jonas mylimas nors suktas, o Petras geros dūšios, bet vienas kaip pirštas?", "Kodėl Janytė nesistengia, o viską turi?". Nuo šių klausimų kėlimo iki atsakymų vedė pseudopsichologinės knygos, guru gyvenimo pamokymai ir visa kita, grubiai tariant butaforija. Daug panašaus žanro knygų perskaičiau, ir arčiausiai mano širdis linksta link Merfio dėsnių. Atsakymas Būna,nes Būna. Galim daryt įtaką šiokią tokią, bet esminis dalykas išnaudot protu pasitaikančias galimybes ir mažiau į Jonus, Petrus ir Janytes žvalgytis. Bet čia mano įžanginė nuomonė.


Kadangi ne vieną knygą šio žanro esu skaičius, tai ši viena prasčiausių. Pirmiausiai dėl to, kad pavyzdžiai iš 1800-1900, tuomet, buvo dar gaji garbingumo sąvoka, tiek asmeniniame gyvenime, tiek verslo pasaulyje. Pamokslo nebus kokia mūsų visuomenė supuvus ir kokie mes monstrai, bet man pasirodė, kad dabar jau tie kadaise realūs pavyzdžiai būtų tiesiog graži alegorija į moralę. Skaityti pasidaro nuobodu. Ir dar! Įžanga 17 puslpių (!) apie tai kaip ši knyga pavers sėkmingu, laimingu iki panagių ir tiesiog šlovins visi kas tik galės. Sakyčiau tokia įžanga meškos paslauga, nes nuteikia kaži kokiam stebuklui, kuris neištinka. (bent jau man fortūna neapsireiškė). Aišku, gudru iki pažaliavimo, bet minima, jog jei tinkamai naudosies patarimais sėkmė garantuota, o jei ne tai grubiai tariant skaitytojas kaušas. Taip, kad ši knyga tesiog tobula ir taškas (tokia įžangos pagrindinė mintis)


Dar kažkaip tikėjausi slapčia, kad išmoksiu manipuliacinių vingrybių, bet tiesiog atskleista elementaraus, nuoširdaus bendravimo galia. Viskas gerai, džiaugiuosi, kad tai ne dar vienas žodžių žaismas toks kaip "jaučiuosi atsakingas, bet ne kaltas".  Bullshit.


Paskutis žodis ir rekomendacija, kas užsikabliavę šio laimės ir sėkmės žanro knygomis, greičiausiai jau perskaitė, o jei skaitys tai palaimins šią knygą, na o tie, kurie skaito pripuolamai pagal nuotaiką ir žvaigždžių išsidėstymą, manau yra geresnių pasirinkimų, kur patarimai ir mintys bus priartinti prie šių dienų ( o ne prie riterių laikų) ir pateikti įdomesniu stiliumi.



Oficiali versija: "Žmonėms nerūpi tavo norai ir problemos. Na, bent jau ne taip, kaip jų pačių norai ir problemos. Danties skausmas yra svarbesnis už badą Afrikoje, dėl kurio miršta tūkstančiai. Sugedęs automobilis rūpi labiau nei keturiasdešimt žemės drebėjimų Japonijoje. Prisiminkite tai, kai kitą kartą pradėsite pokalbį.“ Dale Carnegie, knygos* autorius *

Knyga „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms“ yra viena iš perkamiausių per visą leidybos istoriją. Pasaulyje nupirkta daugiau nei 15 milijonų jos egzempliorių. Ši knyga buvo įteikta kaip dovana kandžiausiam ir vulgariausiam Donald‘o Trump‘o realybės šou „Mokinys“ dalyviui. Šios knygos principus savo rinkimų kampanijos metu panaudojo Barack‘as Obama."

Knyga: pasiskolinta

Puslapių skaičius : 310





Thomas Harris “Avynėlių tylėjimas”

 

Data2014.05.15

 

Vertinimas: 5/5 Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)


m.jpg


KnygosGuru sako: Neveltui sako, kad geriausi dalykai nutinka neplanuoti..Prieš skrydį slapinėjau ir pamačius "Obuolio" kioską apsilankiau, pamačiau akciją ir išėjau netusčiomis. 


Tai gi, nepasakosiu vingių siužeto, bet išvardinsiu dėl ko šią knygą skaityt/neskaityt.


Pirmiausiai tai, kad skaitai ir vis galvoji "na dar skyrių ir viskas", nes nežmoniškai įdomu, kaip reikalai pasisuks. Bent jau didžiojoj dalį knygos nėra lengva nuspėti kas bus. Nors manau, kad detektyvų fanatai su tuo nesutiks. Nėra ištemptų vietų, daug atskleistų psichologinių žmogaus baimių, yra žiaurumo, kas sustiprina įspūdį. Būtent gal kažkam tie žiaurumai ir šleikštulį sukels, nes kaip diria odą nėra labai įprasta skaityt, bet be to, nežinau ko verta būtų knyga. Kas man nelabai patiko, kad pabaiga jau įsiskaičius buvo nuspėjama, happy end'as, o herojė tapo Rembo pati viena.


Skaityti verta, nes šią knygą priskirčiau prie klasikos. Neskaitykit jei labai bijot sutikt Bizoną Bilą.



Oficiali versija: Avinėlių tylėjimas neabejotinai yra vienas iš dešimties pačių garsiausių ir šiurpiausių visų laikų detektyvų.

 

Meistriška įtampa prilygsta nebent kitam detektyvų meistro Thomaso Harriso šedevrui „Raudonasis drakonas", o istorija prikausto dėmesį dar stipriau, nei šešiais Oskarais apdovanota jos ekranizacija, kurioje pagrindinius vaidmenis sukūrė Anthony Hopkinsas ir Judie Foster.

 

Blogį pražudyti gali tik dar didesnis blogis… Sugauti maniaką, pasivadinusį Bizonu Bilu, gali padėti tik maniakas, kurio vardą Jūs žinote… Naujokė FTB agentė Klarisė Starling leisis į pažintį su pačiu talentingiausiu ir pavojingiausiu protu, kurį kada nors pavyko įkalinti agentams. Tačiau prieš įmindama painaus detektyvo mįslę, Klarisė privalės pažvelgti į savo pačios sielos gelmes ir galbūt sužinoti, kodėl avinėliai netyli…

Knyga: nuosava

Puslapių skaičius : 352




Mike Gayle “Trūksta tik tavęs”

 

Data2014.05.15

 

Vertinimas: 4/5 Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)


Clipboard01.jpg


KnygosGuru sako: Knyga apie atostogas, todėl taupiausi pačiam tinkamiausiam metu - atostogoms. Valio, pataikiau...Siužetas sukasi apie tris vyrukus, kurie išvažiuoja atostogaut į Kretą, (kurioje beje atostogavau pati ir maloniai nugrimzdau į savus prisiminimus) ten patiria nuotykių, tai vienas vėžio diagnozės laukia, kitas su ilgamete drauge išsiskyręs, trečias pasinėręs į kūniškų malonumų sūkurį. Viskas tobulai dera, kurortiniai romanai, gyvenimiška drama ir svarbiausia pasirinktas tinkamas metas šiai knygai. Šio autoriaus skaičiau jau trečią knygą, vieną išgyriau, kitą supeikiau, o ši vėl gi sėkmingai jį reabilitavo. Mike Gayl'ui sunkiai sekasi narplioti giluminius žmonių santykius, sielos gelmes, bet labai puikiai palieka intrigą žmonių tarpusavio santykiuose ir įtaigiai pateikia istoriją.


Tinka atostogoms pliaže, netinka Šoulino vienuolyne.



Oficiali versija: Mike Gayle (Maikas Geilas, g. 1970 Birminghame) – britų rašytojas ir žurnalistas, ilgą laiką dirbęs FHM, Sunday Times Style ir Just Seventeen žurnaluose. Žmogus, puikiai žinantis, kuo gyvena šiuolaikiniai vyrai, žmogus, kurio kiekvienas romanas graibstomas iš knygynų ir pažįstamų visoje Europoje. Gayle romanai – geriausias dabartinių trisdešimtmečių miestiečių kartos atspindys: kaip elgtis, kai turi būstą, darbą ir merginą – ar kelias merginas? O jei neturi nieko? O jei mergina tave ką tik paliko? „Trūksta tik tavęs“ – romanas apie tris draugus ir vieną merginą. Ar dvi? Palaukite, kiek iš tiesų jų buvo? Apie tris draugus, kurie dėl skirtingų priežasčių skrenda atostogų į Kretą, į tą patį kurortą, kuriame siautėdavo jaunystėje. Nesvarbu, kad dabar jiems jau per trisdešimt – bet įsivaizduojama saulė, jūra, pulkai lengvai sukalbamų merginų neduoda jiems ramybės. Čarlis ką tik išsiskyrė su Sara. Tik įsivaizduokite, po dešimties kartu praleistų metų! Endis ruošiasi vesti ir trokšta paskutinį kartą nevaržomai pasimėgauti viengungio gyvenimu. Tomas, dievobaimingas šeimos tėvas, vyksta kartu. Nežinia ko – tikriausiai pamatyti istorinių Kretos įžymybių, kol draugai varvins seilę į merginų iškirptes? „Trūksta tik tavęs“ – tobulas atostogų romanas, kuris privalo būti kiekvieno poilsiautojo lagamine. Lengvas, šmaikštus ir įtraukiantis: tikras balzamas sudaužytoms širdims.

Knyga: nuosava

Puslapių skaičius : 328




Jeffrey Eugenides “Jaunosios savižudės”

 

Data2014.04.08

 

Vertinimas: 3/5 Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)


Clipboard01.jpg


KnygosGuru sako: Kodėl skiriu 3 šiam žinomam bestseleriui, pagal kurį pastatytas filmas? Kaip jau matyti 3 rašau knygoms, kurios pasimiršta, nors skaityti tuo metu būna visai smagu.

Nežinau ar jau taip greit pamiršiu, ko gero nepamiršime yra esmė. Tiesiog, jaučiu, kad nesupratau šios knygos esmės ir ji manęs taip nepaveikė kaip viso likusio pasaulio. Ko gero reiktų apalpti iš siaubo perskaičius apie moters - motinos liguistumą, kuri savo dukras laiko įkaitėm nuosavuose namuose ir jos galiausiai nusižudo. Bet klausimas ar reikšmingiausia yra ji ar jos dukros, kurios švelniai tariant keistos ir bet kuriai motinai galėtų įvaryt porą neurozių. Visa knyga tai neurozė ant neurozės, o kur visur nosį kišantys kaimynai... Jau vien dėl to galima nusižudyti. 


Istorija pasakojama trečiu asmeniu, o tada, bent jau man, visada kyla įspūdis, kad esi toli nuo tų visų išgyvenančių, nes tarsi tau perpasakoja visa esmę...Kaip žinia perpasakoti dalykai visada dviprasmiški. 


Šiaip viskas gerai. Veiksmo yra, pamąstymu irgi. Netikėtumo taip pat, bet man ši knyga į 4 nepataiko.Tiesiog tikėjausi, kad tos savižudybės bus ilgesnės, nes skaičiau ir laukiau kol žudysis.


Žiauru, kai perskaičiau ką parašiau.



Oficiali versija: Gretindamas tai, kas įprasta, ir tai, kas nekasdieniška, juokinga ir tragiška, Jeffrey Eugenides kuria gyvą ir įtikinamą jaunystės ir paprastos nekaltybės paveikslą. Jis grąžina mus į guobomis apaugusias aštuntojo dešimtmečio priemiesčių gatves ir supažindina su žmonėmis, kurių gyvenimą visam laikui pakeitė paaugliška manija dėl penkių pražūtingos lemties seserų: gabiosios Teresės, pedantiškosios Merės, asketiškosios Bonės, laisvamanės Laks ir blyškiosios, dievobaimingosios Sesilijos – jos efektinga baigtimi prasideda "savižudybių metai". Šis keistas pasakojimas apie meilę ir baimę, seksą ir savižudybę, atsiminimus ir vaizduotę tapo tikra sensacija ir iš karto susilaukė kritikų pripažinimo.


Knyga: nuosava

Puslapių skaičius : 288





Dan Brown “Da Vinčio kodas”

 

Data2014.03.31

 

Vertinimas: 4/5 Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)


Clipboard01.jpg


KnygosGuru sako: Geriau vėliau nei niekada..Perskaičiau ir užsidedu pliusą, Kadangi nepatekau į tą laiką kai visi iš proto kraustėsi ir kiekvieną žodį priėmė kaip šventą, vis galvojau kur gi čia tos psichozės šaltinis.,,Paprasta..Religija yra viena tų temų, kur kiekvienas turi nuomonę, kurią nuginčyti beprasmiška, o knygoj a la atskleidžiama istorija, kad Jėzus su Magdalena šurum burum ir vaikų būta ir palikuoniai pasklido iki šių dienų. Tai gi vienus ištiko pasipiktinimas kas "čia  do per erezija", o kiti įtikėjo, kad "paliubomu" tikrai taip buvo, lyg tą Jėzų pažinotų ir fcb drauguose turėtų. Tai visas šių nuomonių frontas Dan Brown'o knygą iškėlė į neregėtas aukštumas ir atnešė patogų gyvenimą keliems, jei ne daugiau metų. Rašytojams yra iš ko pasimokyti. Bravo.


Kadangi aš nesu istorijos fanatikė, ir mėgstu labiau buitinius nužudymus ar meilės intrigas tai skaičiau labiau sportinio intereso vedama. Kaip ir visuose detektyvuose draugas-nedraugas, niekas niekada nemiega tik lekia ir bėga, kažkas vejasi. Pabaigoje happy end'as ir meilė, ir giminaičiai atsirado, ir kertinis akmuo...


Pseudo faktais paremta grožinio žanro knyga, tiesiog verčia nuo kedės kaip galima įtikėt bet kuo, jei tik nori..O dar visi tie tęsiniai "Iššifruoti Da Vinčio kodą", "Da Vinčio apgaulė" ...Vis gi pinigai valdo mūsų pasaulį, bet šiaip knyga įdomi, ypatingai tiems, kurie istorijoje negrybauja.



Oficiali versija: Leonardas da Vinčis savo paveiksluose paslėpė įmantrių simbolių. Desperatiškos lenktynės per garsias Europos bažnyčias ir pilis. Pagaliau atskleista... sukrečianti ištisus amžius slėpta tiesa.

 

Viešėdamas Paryžiuje simbolių tyrinėtojas Robertas Lengdonas iš Harvardo universiteto sulaukia netikėto naktinio skambučio. Muziejuje nužudytas pagyvenęs Luvro kuratorius, o šalia jo kūno rastas keistas šifras. Lengdonas ir talentinga kriptologė Sofi Nevė sprendžia painias mįsles; juos pribloškia Da Vinčio darbuose atrastos paslėptos užuominos, kurias mato visi, tačiau jų prasmę tapytojas sumaniai įslaptino.

 

Uždanga tarsi pakyla Lengdonui atskleidus neabejotiną tiesą – velionis kuratorius buvo Siono vienuolyno narys; Siono vienuolynas – slapta draugija, kurios nariai kažkada buvo seras Izaokas Niutonas, Botičelis, Viktoras Hugo ir Da Vinčis. Lengdonas nujaučia, kad jie gali atskleisti kvapą gniaužiančią istorinę paslaptį, apie kurią jau seniai sklando gandai, tik, deja, ji kelia didžiulį pavojų. Jeigu jiems nepavyks iššifruoti painios mįslės, vienuolyno paslaptis – sensacinga senoji tiesa – bus amžinai prarasta.

 

Naujasis D. Brauno romanas, sulaukęs didžiulio dėmesio visame pasaulyje, savo tematika ir įdomybių gausa vienus pakerės, kitus apstulbins, bet abejingų tikrai neliks.

Knyga: padovanota

Puslapių skaičius : 368




Wm. Paul Young “Trobelė”

 

Data2014.03.17

 

Vertinimas: 4/5 Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)

cdb_Trobele_z1.jpg


KnygosGuru sako: Taip jau nutiko, kad skaičiau dvi religinės potekstės knygas, ko ne vienu metu. Šiaip jau nesu religinės literatūros fanė, ką jau ten fanė, retai kada renkuosi šios tematikos knygas. Kadangi ši knyga įvertinta kaip megabestseleris, kaip kažin koks topų topas, tai darosi gėda neperskaityt. Tikėjausi  mistifikuoto detektyvo ir baigėsi jis ties septyniasdešimtu puslapiu. O tada prasidėjo religiniai pamokymai, kurie gan įžvalgūs ir visai tinkami šių dienų pasauliui.  Žinoma didžioji dalis pafilosofavimų yra tokio tipo: - kodėl? - todėl? (kaip ir visa religija, baisiai nekonkreti, bet buvo ir man užstrigusių minčių kaip meilės gylis ir plotis ir t.t. Aišku, kad visi laimingi būtų ir gink Die nebūtų rasizmo apraiškų - dievas vaizduojamas kaip juodaodė moteris. Trūko tik angelų gospelo choro...Ir dar tas susitikimas su dievu - tiesioginis, pasirodė kiek perdėtas ir šiek tiek bukas. Šiaip vertinu gerai, nes reikalauja tam tikrais rakursais pažvelgt į vertybes, išmoko vienos kitos protingesnės frazės ir praskiedžia tuos pilkuosius atspalvius ir crossfair'rius.

 


Oficiali versija: Per šeimos atostogas pagrobiama jauniausia Makenzio Aleno Filipso duktė Misė. Apleistoje trobelėje Oregono laukinių miškų glūdumoje aptikti įkalčiai rodo, kad mergaitę galėjo žiauriai nužudyti. Praėjus ketveriems metams, slegiamas Didžiojo Liūdesio Makenzis gauna keistą laišką neva nuo Dievo, kuris kviečia jį savaitgaliui atvažiuoti į tą trobelę.

 

Nepaisydamas proto balso, vieną žiemos popietę Makenzis atvyksta į trobelę, kuri jam primena išgyventą košmarą. Tačiau tai, ką ten randa, visiems laikams pakeičia jo gyvenimą.

 

Pasaulyje, kuriame religija praranda savo svarbą, knyga ieško atsakymo į amžiną klausimą: kur žiūri Dievas, kai išgyvename skausmą? Makenzio surasti atsakymai priblokš ir galbūt pakeis Jus taip, kaip pakeitė jį.

Knyga: nuosava

Puslapių skaičius : 296





Paulo Coelho “Valkirijos”

 

Data: 2014.03.11

 

Vertinimas: 1/5 Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)


c.jpg


KnygosGuru sako: Tragedija. Kliedesys. Didis P.Coelho išprotėjo ir rašo kliedesius. Eina per dykumą, ieško valkirijų (kažkokių moteriškių odiniais kostiumais) su jom paištvirkauja, žmona paklaidžioja, jis paklaidžioja, jam apsireiškia angelas (P.Coelho pagal apsireikštų angelų skaičių muša rekordus). Išvis aš nieko nesupratau, nors bandžiau įžvelgt kažką TOooOkio. Net keista, kad tas pats autorius galėjo parašyti „Vienuolika minučių“, „Veronika ryžtasi mirti“. Nesuvokiama. Dabar ,anot jo, tai autobiografinė knyga, kurioje jis magas. Kažkoks žiedų valdovas pasidarė. Privalumas, kad plona, nes jeigu būtų kiek storesnė – tai tiesiai prakuroms.

 

Atsiprašau, Coelho, bet grįšk į realybę. Nors kažkiek.

 


Oficiali versija: Mes atsakome už visa tai, kas vyksta šiame pasaulyje. Pasitelkę meilės galią ir valią, galime pakeisti ne tik savo, bet ir daugelio žmonių likimą.

 

Keturiasdešimt dienų trukusioje dvasinių ieškojimų kelionėje rašytojas ir jo žmona stoja akistaton su savo slapčiausiomis vidinėmis baimėmis ir silpnybėmis. Knygoje gausu krikščioniškosios simbolikos ir nuorodų į skandinavų mitologiją, kurios būtybių – nimfų valkirijų, gyvenančių Dievų valdovo Votano būstinėje, mitas ir pasirinktas vienu iš pasakojimų motyvų. Šiame romane P. Coelho išpažįsta mums savo asmeninę vidinę kovą: kalba apie atsakomybę prieš save ir tuos, kuriuos myli, apie žmonių turimus pasirinkimus ir apie tai, kaip pasirinkimai keičia likimus.

 

Garsiausias visų laikų brazilų ir vienas skaitomiausių pasaulio rašytojų Paulo Coelho yra išleidęs 26 knygas, tarp kurių – asmeninių potyrių gausiausios „Piligrimas“ ir naujoji knyga lietuvių kalba – „Valkirijos“. Citata iš evangelijos pagal Luką pradedamas romanas – tai šiuolaikinė nuotykių istorija apie mistinį rašytojo susidūrimą su moters-kario pavidalu apsireiškusia angelu, kuris Paulo ir jo žmonos Krisės motociklais keliavo kartu per paslaptingą Mohavės dykumą.

 

„Tai, kas aprašyta šioje knygoje, vyko 1988 metais nuo rugsėjo penktosios iki spalio septynioliktosios. Įvykiai dėstomi nenuosekliai, dviem atvejais griebiausi meninio aprašymo, kad skaitytojas geriau suprastų dėstomus dalykus, tačiau pagrindiniai faktai visiškai tikri“, – prologe rašo P. Coelho.

Knyga: padovanota

Puslapių skaičius : 176





Cecelia Ahern “Dovana”

 

Data: 2014.03.08

 

Vertinimas: 4/5 Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)


Clipboard01.jpg


KnygosGuru sako: Pirmiausiai ką noriu paminėti, tai, kad ši knyga išoriškai labai graži, akivaizdu viršeliui nepagailėta, blizgučiai kokybiški, netrupa, formatas nemažas. Tokia knyga papuošia namų biblioteką. Autorė laikosi savo braižo, kaip ir „P.S aš tave myliu“ neišvengiama mirties temos ir dramatizmo. Skaičiau ir tikėjausi happy end‘o ir tą akimirką kai jau jo laukiau ištiko anti happy end‘as. Nenoriu atpasakoti kaip ten reikalai klostėsi, bet šį kartą apie laiko vertę ir trapumą papasakojo dramatiškai ir tiksliai,  taip kaip man patinka. Kodėl 4? Per daug smulkmeniškai aprašo darboholiko kasdienybę.


 

Oficiali versija „Laiko nesudėsi į dovanų dėžutę ir, kaspinu surišto, nepadovanosi... Laiko neatiduosi, bet pasidalyti juo gali."

Luisas Safernas taip atsidavęs darbui, kad visa kita jau seniai nesulaukia jo dėmesio, ypač žmona ir maži vaikai. Luisas nebeturi jokių moralinių skrupulų, tad kai sutinka benamį vyruką Geibą, sėdintį gatvėje, net pats nustemba, kad pasiūlo jam darbą ir galimybę pagerinti gyvenimą. Tačiau Geibas - visai ne tas, kuo dedasi. Po kiek laiko Luisas priverstas įvertinti savo gyvenimą ir elgesį...

Kerinti ir prasminga istorija, kuri mums visiems byloja apie laiko vertę, apie tai, kas iš tiesų gyvenime svarbu.

Knyga: nuosava

Puslapių skaičius : 312

 





Debbie Macomber “Ketvirtadieniais aštuntą

 

Data: 2014.02.22

 

Vertinimas: 4/5 Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)


h.jpg


KnygosGuru sako: Nors knygos išorė primena tuos kišeninius intelekto nesužalotus romanus, šį kartą išorė apgaulinga (beje man patinka paveiksliukai su puodeliais). Taigi viskas šiame romane sukasi apie keturias skirtingo amžiaus moteris, kurios susiduria su tokiomis problemomis, kaip: netikėtas neštumas brandžiame amžiuje, smurtas, mirtys, ir kiti gyvenimo nesklandumai. Ko aš pasigedau?..Pasigedau įžvalgų ir nestandartinio mąstymo gyvenimo bėdose, visgi knyga turėtų skatinti susimąstyti, o čia tiesiog aprašo įvykius. Skaudu, baisu, įvyko ir mano draugės draugės draugei, bet kai pagalvoji tai kas iš to. Visgi knygą įvertinau gerai, nes man patiko įvykių gausa, nedidelis formatas ir keletas netikėtumų. Netikėtumus literatūroje paskutiniu metu labai vertinu. Rekomenduoju kaip moterišką savaitgalio knygą. Siužetas „sukaltas“ taip, kad bet kurio amžiaus skaitytoja ras kažką iš savo gyvenimo.

 


Oficiali versija: Ketvirtadienis, 8 val. ryto. Pusryčių klubas! Kavinė „Mokos akimirkos“.

Kiekvieną savaitę keturios moterys įrašydavo šiuos žodžius į darbo kalendorių. Jos susitikdavo prie pusryčių stalo ir kalbėdavosi apie atrastas gyvenimo tiesas.

Klerei teko išgyventi netikėtas skyrybas. Ji nesitvėrė pykčiu ir troško atkeršyti, kol sužinojo apie buvusį vyrą tai, kas paskatino pervertinti savo poelgius.

Karenai nėra net trisdešimt. Ji tiki, kad tokio amžiaus būtina priimti iššūkius ir siekti savo svajonių. Jos svajonė – tapti aktore. Nors, tėvų nuomone, Karena turėtų elgtis taip kaip jos praktiškoji sesuo.

Liza – šeštą dešimtį bebaigianti našlė, turinti puikų darbą. Ši moteris nusprendė branginti kiekvieną gyvenimo akimirką. Kodėl gi ne, jei gyvenimas siūlo ir romantinių galimybių?

Džulijai netrukus sukaks keturiasdešimt. Jos vyras – gerbiamas mokyklos direktorius, vaikai jau paaugliai, o ir ji pati pradėjo savo verslą. Viskas klostosi kaip numatyta, kol Džulija sužino, kad laukiasi kūdikio.

Ketvirtadieniais aštuntą laikas pagalvoti apie savo gyvenimą. Ir apie drauges...

Knyga: nuosava

Puslapių skaičius : 380





David Safier – “Bloga karma”

 

Data: 2014.02.16

 

Vertinimas: 3/5 Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)


Clipboard01.jpg


KnygosGuru sako: Patiko knygos viršelis, sudomino anotacija, žadanti visokias reinkarnacijas, ironiją, anapusinį gyvenimą. Kadangi esu pavargusi nuo tų visokiausių meilės istorijų, kur pabaiga daugiau mažiau aiški nuo pirmų eilučių, o čia gi dar ir akcija. Pradėjau skaityt, pastebėjau, kad skaitosi žaibiškai. Na ką siužetas prasideda įprastai: gyvena karjeristė moteris su sąžinės priekaištais dėl per mažai skiriamo laiko šeimai ir netikėtai miršta. O tada jau visos įdomybės – numirus reinkarnuojasi į skruzdėlę (apie skruzdėlės gyvenimą labai jau išsamiai aprašyta, todėl bijojau kad dar likusius du šimtus puslapių skaitysiu apie skruzdėles darbininkėles, motinėles, patinėlius, ir visa tą vergovę skruzdžių pasaulyje) bet vėliau įgaunamas pagreitis ir ji vis reinkarnuojasi į visokius gyvius kaupdama gerą karmą, nes siekia būti kuo arčiau savo šeimos. Greitai skaičiau, nes labai laukiau pabaigos. Ištiko baisus happy end‘as, toks saldus iki kaulų smegenų. Atgimė į storą moterį (suprask žiauri lemtis) ir atskleidė visus reinkarnavimosi ypatumus vyrui, viską apie budą, maždaug anapusinis pasaulis nebeteko paslapčių, kad tik viena šeimynėlė, knygos pabaigoje, gražiai liktų apsikabinę stovėti. Nesu aš darboholikė, nesu pinigų vergė, todėl man tos pamokančios istorijos, kad skirk laiko šeimai, vidinio pasaulio nesupurto. Gal būt kažkam bus atradimas, to ir linkiu.

Vietų, kuriuose šyptelėjau buvo už tai knyga negavo vieneto, kaip ir minėjau perskaičiau greitai, bet kaip bebūtų po savaitės pamiršiu apie šios knygos egzistavimą ir ji nuguls toliau rinkti dulkių lentynoje, su titulu – nebloga savaitgalio knyga.

 


Oficiali versija: Svarbiausią savo gyvenimo vakarą kvaila mirtimi numirusi televizijos laidų vedėja Kim Langė patenka anapus ir sužino, kad yra sukaupusi labai daug prastos karmos. Tad atgimti gali tik kaip skruzdėlė. Įsigavusi į savo namus ji pamato, kad jos vietą šeimoje taikosi užimti kita moteris. Kim nenori su tuo taikstytis, tad nusprendžia žūtbūt sukaupti geros karmos ir susigrąžinti ankstesnį gyvenimą. Siekdama vėl tapti moterimi ir atsikovoti savo vyrą, ji turi nukeliauti ilgą kelią. Galbūt jai pavyks ir ji vėl atgims žmogumi? O jei taip, kas tada?

Tai išties smagi ir įtraukianti istorija, kurioje skaitytojas ras visko: gyvenimo dramos, pinklių šeimos narių tarpusavio santykių, humoro, išminties ir, žinoma, meilę...

Knyga: nuosava

Puslapių skaičius : 244





David Loge „Terapija“

 

Data: 2014.02.13

 

Vertinimas: 2/5 Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)


atsisiųsti.jpg


KnygosGuru sako: Skaičiau šią knygą taip ilgai, kad net buvo kilus mintis padėti į šalį, o tai jau nuteikia, kad atsiliepimai nebus itin teigiami. Skaitant labiau reikėtų nusiteikti vidiniam išgyvenimų narpliojimam nei įtraukiančiam siužetui. Veiksmas (sąlyginis) maždaug prasideda nuo 150 puslapio. Knygos herojus vidutinio amžiaus scenaristas, kurį palieka žmona, beviltiškai ieškodamas atsakymų į  klausimus būti ar nebūti, prikrečia aibę nesąmonių, nusprendžia surasti pirmąją meilę ir tiesiog su ja pasikalbėti. (Tai bent tikslas!) Knyga vietomis ironiška, bet reziumuojant, tai knyga apie nieką: filosofijos bei psichologijos fanatams – per mažai peno apmąstymams, siužeto ieškotojams -  veiksmas vangus, tinka skaityt prieš miegą klausant baby TV.

 


Oficiali versija: Romano Terapija pagrindinis veikėjas – egzistencinių vidutinio amžiaus krizių kamuojamas turtingas populiaraus televizijos serialo scenaristas, turintis tvirtą šeimą ir platonišką bičiulę. Jis mėgina gelbėti savo gyvenimą užsiimdamas įvairiausiomis terapijomis – pradedant rašymu, kelio operacija ir baigiant psichiatro kušete: „Man taikoma daug terapijų: pirmadieniais lankausi pas Rolandą – fizioterapija, antradieniais – pas Aleksandrą – kognityviojo biheviorizmo terapija, o penktadieniais – aromaterapija

Knyga: nuosava

Puslapių skaičius :335






Mike Gayle „Vakarienė dviese“

 

Data: 2014.01.15

 

Vertinimas: 3/5 Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)


Clipboard01.jpg


KnygosGuru sako: Panašu, kad įvyko nusivylimas. Blogai. „Mano svajonių merginą“ išgyriau, palaiminau. Bet ši knyga, kažkoks nesusipratimas. Rašo apie tokius sukrečiančius dalykus kaip persileidimas, melas, nesantuokiniai vaikai taip paprastai lyg apie duoną kasdieninę. Į nieką neįsigilinta, primena pasakėčią: nuėjo, pamatė, supyko/apsidžiaugė/nuliūdo..Kažkokie elementarūs dalykai be jokių įžvalgų. Leidėjai, gal rankraščio neskaitė arba skaitė sedėdami facebook‘e. Tiesa, knyga labai greitai skaitosi. Ne dėl to, jog siužetas įtraukiantis, tiesiog tekstas užima maždaug puse puslapio kišeninio knygos formato.

Netaupom nei pinigų, nei medžių. Prastokai.

 


Oficiali versija:

„Vakarienė dviese“ – lengvas, šmaikštus ir protingas romanas, kuriame vyrai ras savo sielos dvynį, o moterys – patarimų vadovą, kaip išgyventi su vyrais ir suprasti juos.

„Vakarienė dviese“ – romanas apie Deivą ir Izę, trisdešimtmečių porą. Apie Deivą – aistringą muzikos mylėtoją,  dirbantį muzikai skirtame žurnale. Izė kitame žurnale rašo apie tai, kas rūpi moterims. Tačiau labiau už viską Deivas trokšta tapti tėčiu.

Pagaliau – nuostabi naujiena: Izė laukiasi!

Dar viena naujiena, kur kas blogesnė: Deivo žurnalas uždaromas. Tačiau išeitis randama netikėtai – Deivas tampa paauglių žurnalo patarėju. Tai yra, atsakinėja į nesuskaičiuojamą daugybę laiškų su klausimais: kaip bučiuotis? Ar gerai įsimylėti geriausios draugės vaikiną? Ką daryti, kad jam patikčiau? Ir Deivui puikiai sekasi!

Ir trečioji naujiena, kuri aukštyn kojom apverčia visą Deivo gyvenimą. Nes Deivas gauna laišką, įveliantį jį iki šiol nepatirtų problemų sūkurį..

Knyga: nuosava

Puslapių skaičius :359





 Mike Gayle „Mano svajonių mergina“

 

Data: 2013.12.10

 

Vertinimas: 4/5 ( Vertinimo skalė: 1 – šlamštas, kurio net perdovanoti negalima 2 – pakenčiama, skaityti nuobodoka 3 – vidutiniška,  paskaitai ir pamiršti 4 – gera knyga, galima rekomenduoti 5 – puiku, bravo, knyga, kurios nepamirši)


r.jpg

KnygosGuru sako: Perskaičiau patiko, nors autorius negirdėtas, liaupsių jūros nėra. Kažkaip kartais gaila, kad knygų top veikia ne kaip rekomendacinis veiksnys, o masės valdymo įrankis. Į tuos top tsižvelgiu tik tam, kad žinočiau kas vyksta, dėl ko kraustomasi iš proto, o visa tai su turiniu neturi nieko bendro.

Tai gi apie knygą, man patinka nevykėliai herojai, neturintys normalaus darbo, palikti ir velniškai ironiški. Būtent čia tokį apgailėtiną ir sutikau. Visa istorija sukasi apie vaikiną, tūnanti skurdžiam bute, bendraujanti telefonu su nepažįstama mergina, kol pagaliau imasi pokyčių savo gyvenime. Ironija ir subtili filosofija lydi siužetą. Visgi pabaiga nuspėjama, vis klausiu savęs, kodėl visada nuo vidurio knygos pabaiga būna tokia aiški, kad tolimesniam skaitymui reikia prisiversti?

Gal jau metas skaityti detektyvus ir spėliot kas ką papjovė?

Nejau gyvenimas toks nuspėjamas? Rekomenduoju tiems, kam patinka ironija, neieško filosofijos ant kiekvieno kampo ir mėgsta pasijuokt.

 


Oficiali versija:

„Mano svajonių mergina“ pasakoja apie Vilą Kelį, nevykėlį anglų kalbos mokytoją. Jo gyvenimas – ištisa nesėkmių virtinė, o baisiausia, kad prieš trejus metus jį paliko Agė. Jo svajonių mergina. Taigi dabar Vilas kiūto į kiaulidę panašiame bute ir sielvartauja, negalėdamas suprasti, kas buvo ne taip. Kodėl Agė jį metė? Ką daryti, kad ji grįžtų? Vilas beveik neišeina iš buto – kokia prasmė, jei Agės nebėra šalia? Tačiau jis ne toks jau vienišas: jam skambina „geriausia draugė visame pasaulyje“ Alisa, atsitiktinė pažįstama Martina, geras bičiulis Saimonas ir Keitė, mergina, anksčiau gyvenusi Vilo nuomojamame bute. Taigi trys merginos, vienas vaikinas, daugybė nevykusių sprendimų ir šviesių prisiminimų – štai kas sudaro Vilo gyvenimą. Bet viskam ateina galas, ir po eilinio liūdesyje praleisto savaitgalio Vilas priima netikėtą sprendimą. Pasirodo, to ir tereikėjo, kad jo gyvenimas apvirstų aukštyn kojomis.

 

Kas iš mūsų nebuvo paliktas? Kas pats nemetė vaikino ar merginos? Visi supras Vilą – liūdną, besiblaškantį ir baisiai juokingą.

Knyga: nuosava

Puslapių skaičius :342